kurie atrado magnetinius apsisukimus

Magnetiniai apsisukimai reiškia procesą, kai Žemės magnetinis laukas keičia kryptį, todėl Šiaurės ir Pietų magnetiniai poliai keičiasi vietomis.

Magnetinio apsisukimo atradimas priskiriamas dviem mokslininkams – Bernardui Brunhesui ir Motonori Matuyamai. Brunhesas, prancūzų geofizikas, 1906 m. atrado vulkaninių uolienų magnetinio apsisukimo įrodymų. Jis nustatė, kad uolienose yra kintamų normalaus ir atvirkštinio magnetinio poliškumo juostų. Tai rodo, kad Žemės magnetinis laukas per savo istoriją patyrė daug pasikeitimų.

Japonijos geofizikas Motonori Matuyama taip pat atrado magnetinio apsisukimo įrodymų XX a. 20-ojo dešimtmečio pabaigoje. Jis atrado, kad kai kuriose senovės uolienose buvo magnetinių mineralų, kurie buvo nukreipti į pietus, o ne į šiaurę. Šis atradimas paskatino jį manyti, kad prieš maždaug 700 000 metų Žemės magnetinis laukas visiškai pasikeitė.

Magnetinių apsisukimų atradimas buvo reikšmingas, nes buvo plokščių tektonikos ir žemynų judėjimo įrodymas. Žemės magnetinis laukas veikia kaip skydas, saugantis mus nuo saulės vėjo ir kenksmingų kosminių spindulių. Todėl magnetinio apsisukimo supratimas yra labai svarbus norint nuspėti Žemės magnetinio lauko elgesį ir apsisaugoti nuo galimos žalos.