kada buvo išrastas filtravimas

Filtravimas yra kietųjų dalelių atskyrimas nuo skysčio ar dujų, praleidžiant jas per porėtą terpę. Tai esminis procesas tokiose pramonės šakose kaip chemija, farmacija ir maisto perdirbimas.

Filtravimas nėra šiuolaikinis išradimas; jis buvo naudojamas įvairiomis formomis tūkstančius metų. Senovės graikai, romėnai ir egiptiečiai naudojo filtravimo metodus, kad išvalytų vandenį, praleidžiant jį per smėlį, anglį ir žvyrą. Tačiau pirmasis modernus filtravimo metodas buvo išrastas XVIII amžiaus pabaigoje. Škotijos chemikas Thomas Grahamas yra priskiriamas pirmojo filtravimo metodo sukūrimui 1827 m. Jis panaudojo akytas porcelianines medžiagas, kad atskirtų skirtingų dydžių daleles.

XIX amžiuje filtravimo metodai buvo toliau tobulinami, o mokslininkai pradėjo tyrinėti naujas medžiagas ir technologijas, kad pagerintų procesą. XX amžiaus pradžioje plačiai paplitęs filtravimo naudojimas pramonėje paskatino naujų technologijų ir mašinų kūrimą, įskaitant pirmojo vakuuminio filtro sukūrimą.

Šiandien filtravimas yra esminis procesas įvairiose pramonės šakose, o tobulėjant technologijoms, jo panaudojimo galimybės yra neribotos. Magnetinis filtravimas ypač susilaukė dėmesio kaip labai efektyvus kietųjų dalelių atskyrimo nuo skysčio ar dujų metodas. Magnetinis filtravimas naudoja magnetines daleles, kad pritrauktų ir pašalintų metalines priemaišas iš skysčių, tokių kaip alyvos ir aušinimo skysčiai. Magnetines daleles galima pakartotinai naudoti, todėl procesas tampa ekonomiškesnis ir ekologiškesnis.